INTRO baras buvo atidaromas kasdien, čia galėjai pailsėti nuo audringo direktoriaus, pasislėpti nuo lietaus ar pabėgti iš paskaitų. Karšta kava ir gardus pasaulio virtuvės maistas laukė Tavęs visą dieną. Vakarop atmosfera keisdavosi, žmonių prigūžėdavo ir tapdavo šurmulinga. Vakariniai renginiai baro erdvėje dažniausiai būdavo nemokami, tad lankytojų netrūkdavo, o DJai ir muzikinės grupės palaikydavo aiškų tonusą.
Paskutiniais trečiadieniais čia ošdavo reggae muzikos gerbėjai, Jamaican Nites siūbavo, ankstesniais antradieniais rodydavome Šiaurės šalių kino klubo programą, dar anksčiau trypdavo drum and bass mėgėjai, kai likusiomis dienomis grodavo lengvi DJai ar dainuojamosios poezijos muzikantai.
Išskirtinis INTRO ženklas mieste - atvykimas dviračiu. Kiekvienas galėjo į barą ar renginius atvykti dviračiu ir net įvažiuoti tiesiai į barą. Laisvai mąstančių žmonių čia netrūko, kaip ir jų keturkojų draugų. Underground politika buvo toleruojama ir net skatinama. Darbuotojai už baro mažai skyrėsi nuo lankytojų, pulsavo viena dvasia. Kaip rašė "Vilnius in Your pocket" - čia sunku atskirti kas yra darbuotojas, kas lankytojas.
Per visą INTRO kultūros centro gyvavimo laikotarpį erdvės keitėsi, taip pat keitėsi ir baro erdvė. Daug įtakos nuotaikoms darė aplinka. Pradžia buvo konceptualiai aiški ir šiuolaikiškai santūri, galbūt net šaltai taikli. Baltos erdvės pridavė erdvumo ir aukštos prabos dizaino. Baltos sienos su konceptualiomis dviem juostomis, atviros sovietinio pramoninio architektūros paveldo baltos lubos, tvarkingos konstrukcijos, naudojama tentinė medžiaga, funkciškai suskaldytos erdvės, minimalistinis baras, 60's baldai atrodė nesvietiškai gerai. Visa tai tiesiog buvo genialu. Visas šis grožis neapsiėjo be architekto Modesto Šipilos pagalbos, deja, dabar jis yra palikęs šią ašarų pakalnę ir gyvena Londone. Tačiau laikui bėgant teko karčiai patirti, kad įdomus architektūrinis sprendimas yra paprasčiausiai nesuprantamas Lietuvos piliečiui. Aiški samprata, kad toks dizainas yra skirtas tik rafinuotam skoniui, o paprastieji mirtingieji nelabai suvokia tokio grožio prasmės ir koncepcijos aiškumo, vertė keistis. Amžiams bėgant teko auginti interjerą. Skirtingais laikotarpiais jis įvairavo, tačiau slinko jaukumo link, kol galiausia apaugo puikiais funk stiliaus elementais. Sienos nusispalvino margai, pakilo pakylos ir scenos, pakibo ufonautiški apskritimai, atkeliavo minkšti krėslai, įjojo stalo futbolas ir bilijardas, nusileido įvairūs žibintai ir taip susikūrė jaukumas, kurio reikėjo ne tik klientams, bet ir visiems pasaulio gyventojams. O kai tai įvyko, visi gražiai gyveno.
Štai, kaip Jūs galėjote rasti INTRO barą: 20 žingsnių nuo Vilniaus dailės akademijos, 30 žingsnių nuo Šv. Onos bažnyčios, 40 žingsnių nuo Sereikiškių parko centrinių vartų, 50 žingsnių nuo Užupio ribos, 60 žingsnių nuo Pilies gatvės, 70 žingsnių nuo Gedimino bokšto, 80 žingsnių nuo Zuoko namų, 90 žingsnių nuo Katedros, 100 žingsnių nuo Gedimino prospekto, 110 žingsnių nuo Prezidentūros, 120 žingsnių nuo Rotušės, 130 žingsnių nuo ŠMC ir t.t., ...ir kažkur 36970 žingsnių nuo pasaulio krašto. Visai netoli Tavęs!
