Gyviausia ir, matyt, triukšmingiausia kultūrinio centro dalis buvo muzikos klubas. Jame visada buvo ką veikti, jei nepatinka muzika, galėjai žaisti stalo futbolą ar bilijardą, gurkšnoti alų ar bendrauti su bendraminčiais, veiklos niekada nebuvo mažai.
Suburta muzikos bendruomenė, suprantanti muzikos galią, o ne jos stilius yra didžiausias klubo INTRO pasiekimas. Ar gyva muzika ar elektroninė, ar hip-hop ar metalas, visą tai vienija žodis Muzika. INTRO tapo aukuru daugybei skirtingų muzikos stilių, ne vienerius metus viešpatavo ir pynėsi experimental, d‘n‘b, gothic, jazz, minimal, reggae, house, rock, punk, metal, hardcore bei jų tarpiniai variantai progressive rock, soulful drum and bass, dub reggae, electro house, funky breaks ir t.t. Visą muziką klube labiausiai vienijo nepriklausomybė ir underground gylis.
“Užsibrėžti tikslai įgyvendinti, kokybiška muzika ir muzikantai pristatyti, gyvo grojimo sintezė su elektronine muzika pavyko, įvairios subkultūros susigyveno drauge, suvienijome iš pirmo žvilgsnio nesuvienijamus dalykus, o dabar galima ramiai ir užsidaryti” - prieš klubo uždarymą sakė INTRO įkūrėjas Vygandas Šimbelis.
Dabar galime pasekti istoriją, kurią ir Jūs puikiai nugyvenote, o trumpai, tai kas plakėsi ir taškėsi.
Pirmasis renginys, 2001 ruduo, kuriame buvo viešai paminėtas visų ilgai lauktas INTRO vardas buvo meno ir muzikos festivalis Never Skip Intro (beje, kuris kaip pirmasis reivas garsiai nuskambėjo žiniasklaidoje, net BNS pirmą kartą šios kultūros istorijoje išplatino pranešimą), tose pačiose, vėliau tapusiose kultūros centro INTRO, buvusio laikraščio „Tiesa“ spaustuvės patalpose. Renginyje apsilankė per tūkstantis lankytojų ir šis reivas pateko į “tų gerų laikų” topus. Renginyje jaunieji Lietuvos menininkai sukūrė šiuolaikines meno instaliacijas, vaizdo projekcijas, kontraversiškus objektus, tv ekranuose judėjo koncepcijos, o šokių salę iliustravo VJ darbai. Muzikos salių buvo keletas, vienoje grojo britas su Lietuvos DJ elitu, antroje erdvėje mėgavosi jaunieji talentai, tarp kurių buvo Domino iš vis dar grojančių deep house broliukų kolektyvo Deep.Inc, tada pristatęs pirmąjį electro setą Lietuvoje, taip pat live talentu stojo Paulius aka Wore, tik kiek vėliau vaikščiojęs klube su šlepetėmis ir pirmasis išdrįsęs čia gyventi... vaikino idėjos buvo kiek spontaniškos, bet tikrai yra kuo pasidžiaugti, vien jo striptizas merginoms kovo aštuntosios proga buvo vertas ne tik plojimų, bet ir karšto moteriško įniršio puolant sudrąskyti iš meilės...
Prieš klubo atidarymą 2002-ais įvyko pristatantis triptikas išskirtinių renginių, kurie ir nubrėžė mūsų netolimos ateities gaires. Raggaween su tada dar trakiškiais, vėliau Soul Star Soundsystem, skleidė reggae kultūrą, Welcome! pirmasis renginys pristatė Helsinkį su šio šiaurės miesto kultūra, skrajukų ir plakatų dizaino paroda, SAHKO records video projekcijomis ir pilnu klubu suomiškų žurnalų... bei Karri O. MolecuLounge buvo skirtas pirmiesiems lounge muzikos atgarsiams Lietuvoje, o religinis vakarėlis su dar tada nesusikristalizavusiais Ryralio ir Rithma virto underground house epogėjumi.
Ilgai lauktas atidarymas 2003 balandį sutraukė pilnutėlę šokių salę, kur gerai žinomas veidas iš tv ekranų Rimas Šapauskas ir Raimundz Playerz iš Bodego nusileido prie dj pulto, tiesa, virtualiai, nes staigmena pavyko - interneto tv transliacija vyko iš Antakalnio buto, kur DJai grojo gyvai ir siuntė muzikines žinutes, bučinius bei užrašus visiems susirinkusiems. Dar ir dabar atrodo nelabai kas drįsta virtualumą pateikti novatoriškai.
Laikui bėgant klubo programa pradėjo spirgėti, įsivažiavo įvairios DJ kultūros mados į aikštelę, pasirodė Faze Action iš Londono, dar mažai vietiniams pažįstamą electro madą diktavo latvis Nikotin, lietuvaičių elitas Diskomafija, Bodegas, Boogaloo, One Ear Stereo ir kiti šaudė house, acid jazz, funk ir kitą velniavą, į klubo istoriją spėjo įšokti ir progresyvusis Ignas IV, tikri ir netikri ateities gėjai pjaustė kompaktines polkas, kilbasino Happyendless, o kiek raštai pamena Partyzanai, Futurama ir kiti netolimos ateities šaukliai mikliai augino pentinus, kažkuriuo metu pasikėlė Kitoki, atrodė tokie pat kaip ir kiti, o vat puslapis buvo tikrai ne Kitokiškas, žodžiu, virė košė makaliošė, bėgo putos.
Garuojant ir gyvi projektai pradėjo triukšmą, turbūt pirmasis buvo Inculto, tiek jiems, tiek mums, tiek visiems; kartu kilome su Empti, vėliau kitusia į Overtone ir galiausiai virtusia šių dienų gražiausiais projektais Dublicate bei Pieno Lazeriais.
Pirmieji, ir tuomet vieninteliai, iškėlėme drum and bass muzikos stiliaus vėliavą ir pastoviais renginiais palaikėme šios scenos įsčias. Kiekvieną antradienį šokių salę užpildydavo d’n’b mėgėjai ir laužyti ritmai vartėsi šokėjų kūnais, underground pekla žaidė pragarą, o jaunimas auklėjosi. Ar nemažai mūsų išaugo iš šių puikių “DNB eve”?
Įdomiausias informacine prasme, pristatantis miestus ir jų kultūrą visomis INTRO: medijomis – Welcome! projektas. Miestų kultūros pristatymai “iš vidaus” susilaukė ne tik gerbėjų bučinių, bet ir pačių įvairiausių renginių nuotaikų: Helsinkio pristatyme buvo galima ne tik tualete paskaityti žurnalų suomių kalba, pažiūrėti į Skandinaviško dizaino skrajukų parodą; Minskas buvo pristatytas su “duona ir druska”, neapsiėjo ir be degtinėlės su agurkėliais; Tartu kolektyvas “New York City Survivors” buvo kaip griaustinis iš giedro dangaus ir puikus NYC11 paminėjimas; Ciuricho garsų gerbėjai madingojo electroclash galėjo ne tik paklausyti ar pasak jo pašokti, bet ir nusipirkti jojo plokštelių, Burgener su Cosili šokdino visą Lietuvą, nes jų vakarėlis prasidėjo iškart po auksinės Lietuvos krepšinio pergalės; dabar jau Vilniuje gyventis Er-x grojo savo miestui Amsterdamui įminti; ir t.t. ir pan. Daugybė įvairių istorijų buvo išgyventa per miestų ir jų kultūrų pristatymus muzika, menu, dizainu, gėrimais ir maistu, video filmais ir instaliacijomis bei aktualiomis interneto nuorodomis mūsų svetainėje.
Nepamirškime ištikimųjų funk plokštelių raižytojų, taip pat breaks ir nu jazz, jazz ir break beat, beats, funky breaks ir funky beats... hip-hop ir kitų skaitinių iš Quazar / Fresh Rice Crew ir 2 Fresh / Boogaloo lūpų, ypač neoficialių vakaruškų savaitės dienomis iki ankstaus ryto su mygtukais - kištukais, mikrofonais - patefonais. Daug poezijos nebuvo užfiksuota. Šie entuziastingi vyrukai nenuleidžia rankų ir dabar, jų projektas Mondayjazz.com pasišvilpaudamas lekia per savaitės dienas.
Hip-hop scena tikrai nebuvo pamiršta, pasirodė vokietis Dragon, deja, kartu nesugebėjo paimti Wu Tang Clan atstovo, nors ir labai žadėjo, Lietuvos amerikietis, ar atvirkščiai, MC Kimo aka K984 surengė ne vieną pasirodymą, Def One sprigsėjo liežuviu į mikrofoną, vyko gausybė battle, beatboxer Shlomo pamokė lietuvaičius savo meno, atidarėme ir uždarėme ne vieną extreme žaidynių sezoną, Mamania nesikuklino rodyti aukščiausią meistrystę, breako šokėjai rodėsi vos ne dažniau nei barmenai bare, G&G Sindikatas rodė kaip reikia daryti, MC Messiah repavo ne su vienu kolektyvu, Liežuvis laižėsi, Shidlas, Mr.Unit, Shmėkla su Viper, DJ Trick, žodžiu, scena nevalgė „sėmkų“.
Neišsipildžiusi svajonė nuliūdino tiek draugus, tiek ir gerbėjus. Vienos didžiausių pasaulio pankių Courtney Love neatvykimas į klubą pasisvečiuoti ir gerai pašėlti su draugais sukrėtė Lietuvos pramogų pasaulį. Išvakarėse įvyko visą pasaulį sukrėtusi tragedija – Courtney Niujorke koncerto metu metė mikrofono stovą ir sužeidė gerbėją, koncertas baigėsi, žvaigždė pateko už grotų, o ryte teliko tik atsiprašyti draugų Vilniuje ir atšaukti kelionę į nerealų vakarėlį INTRO. Tiesa, po kelių metų atvyko Dankanas Maklaudas… Buvo pristatytas populiarios knygos “Heroinas” autorius, rašytojas Melvinas Burgessas.
Pastovūs gyvos muzikos vakarai prasidėjo su pankų tėvu, rašytoju, laidų vedėju, muzikantu Atsuktuvu Nerijumi Pečiūra, jo Gyvoji Linija sukvietė linksmybes ir iš gausybės rago pasipylė muzika, vadinama įvairiais vardais: Bacefalai, Sportas, Siela, VRR ir t.t. Kieti senberniai siautėjo, o jaunos grupės visaip mėgino užlipti ant scenos, Atsuktuvo kritika negailėjo nieko, tačiau kai kurioms pavykdavo. Tiesa, linksmybės neapsiribojo vien muzika, spektakliai su “drūžbomis”, važinėjimas motociklais klube, nuogos merginos, ištuštintos alaus bačkos, kiaulės galva ir kiti bacefališki triukai tapo neatsiejama šio cirko dalimi. Sex, Drugs & Rock and Roll! Turbūt būtų teisingiausias kirtis. Kiek vėliau sekė Metalinės Bačkos era su vainikais grupės Muscat merginoms ir daugeliui kitų ansamblių, o vėliausi jaunųjų talentai išgrodavo nuo fanfarų iki lopšinės festivalyje Iš Lempos, vykusiame net kelis metus.
Vienas didžiausių renginių klube sutraukęs per 2000 žmonių buvo BIX koncertas, taip pat išstojo tuzinas djų ir kitų grupių, salių buvo atidaryta net 4, bet įspūdingiausiai sprogo vakaro svečiai - grupė BIX, atrodė, kad “seni geri” laikai sugrįžo. Bijom, bijojom...
2003 pabaigos Impro Sessions su pasaulio eksperimentatoriais Enrico Glerean (ES), Simon (UK) ir kitais, eksperimentiniai kompozitorių sekmadieniai su Bumšteinu, Gintu K, Čiuta, projektas MIXTHEMIXTHEMIXTHEMIX, keletas Jaunos muzikos festivalio programos dalių ir afterparty, koncertai, parodos, Garso Zonos pasirodymai, Sutemos.net viražai su Walkman, Pranza, Shnaresys ir popu Sleepy Town Manufacture (RU). Pirmųjų grupės FusedMarc koncertų nuotraukos su vis dar Norbertu priešakyje kristalizavo sceną, vėliau 2005 inicijuotuose Subject renginiuose virino Golden Parazyth, IJO, Skardas etc. Sekmadienių vakarais lounge’ino Exitlabel.
Socialiniai projektai – cunamio aukoms padėti ir 2003 gruodį Už Tėvynę, kai dar tik puse lūpos buvo kalbama apie Pakso nekaltumą ir atvirkščiai, mes kvietėme jaunimą nelikti nuošalyje, šią idėją palaikė per 30 djų, o žmonės netilpo klube, vėliau surengėme muzikinę akciją Prieš Diskriminaciją kur djai ir grupės keitėsi ratu, grojo draugai iš Afrikos ir daug matytų veidų lipo ant scenos, klubas buvo sausakimšas, tolerancija vainikavo. Pasaulietišką kultūrą spinduliavo garsiausias kolektyvas iš Naujosios Gvinėjos - Ba Cissoco.
Valentino diena sulaukė meilužio Daniel Bell ir žavių vokiečių videomeno filmukų. 2004 kovą Elektrodienos afterparty Sutekh (USA), Monolake (DE), Deadbeat (CA) ir Jonas Ohlsson (NL) įrodinėjo mixo logiką. Nedaug klubo istorijoje buvo afterpačių kai susirinkusi minia pradėdavo skirstytis tik 10 ryto, o nuotykių lavina nukrypdavo pasąmonei suprantama linkme, senuk, a pameni?
Pirmasis Workshow ciklo įvykis, 2004 12 18, su begale elektroninės muzikos mylėtojų keitėsi patirtimi, vieni keitė drabužius į maistą, treti keitėsi muzika, visi ragavo įdomius patiekalus. Buvo gerai. PB8 paklojo lovas visai flotilei elektronščikų.
Diskotekų viršūnėse ledas tirpdavo ir sniego griūtys užpildavo aikštelę akimirksniu su Julium Sour / 513, Klerfe / Bodegas ir Maniax / Scoopoly, kiek vėliau pastarasis siūlė karštas klubines programas ne tik lankytojams, bet ir savo mylimosioms. Vardiniai vakarėliai žudė: Kylie Minogue trimis karaoke mikrofonais nepasidalino su šimtu merginų, Michael Jackson’o apsinuoginusias moteris skaičiavome kalkuliatoriais, Kurnikova žaidė tenisą nuogų vaikinų apsuptyje… etc. Teminiai vakarėliai aprenginėjo ir nurenginėjo, dažė ir skalbė, dalino ir atiminėjo, juokino ir virkdino, mikdė ir šokdino, troškino ir gaivino, rūkino ir maitino, žodžiu, tvirkino.
Džiazas užkariavo mūsų širdis, vėliau uzurpavo visus penktadienius, virtome jautrių sielų šventove pavadinimu Press Jazz. Nerealius sąskambius šturmavo geriausi Lietuvos virtuozai, Pulauskas, Gotesmanas, Mockūnas, Mikeliūnas..., džiazmenai drauge su DJais pynė nerealiausias kombinacijas, nuo vienų imdavo niežėti, nuo kitų šiurpas bėgdavo, nuo trečių rankos drėkdavo, nuo septynioliktų kojos šokinėdavo, žodžiu, daug pynių buvo nupinta mūsų sielose, kas dabar jas išpins? Festivalio, jei taip būtų galima šį jaudulį pavadinti, vinis buvo sujungti gyvą su negyvu, traškantį su kaukiančiu, šokantį su krentančiu, tad ir gavosi - aklai grojantis būgnininkas ant galvos užsimaukšlinęs popierinį maišelį, o jam jaukiai perdarytoje klubo salėje pritaria skrečuojantis plokštelėmis DJus, o saksofonistas dejuoja į mikrofoną, krc, dangus priartėdavo taip arti, kad užuost būdavo pražūtinga. Vienas įdomiausių sąskambių buvo orkestro su Quazar. Prie profesionalių trimitininkų, būgnininkų, saksofonistų ir kitų improvizatorių jungėsi DJai Pablic, Deneez, Noruišis, Genys, Ana aka A, 2Fresh, Mamania ir kiti jausmo meistrai. Neištrinamos akimirkos. Turi trintuką? Išmesk.
Suskambo Minimal Mondays pirmadieniai mūsuose, tie vaikiai sugebėjo neblogai užkurti, bet vėliau nesugebėjo suprasti, kad žmonių kitur nebus daugiau, kai saka, viskam savas laikas. Panašiu metu užaugo bigap ir dar buvo gyvas A.Višinskis, mistinė figūra su realiu tušinuku. Tiesa, min_for (tie patys minimal.lt) komanda atskraidino labai laukiamą Jeff Milligan, kuris suskambo keturiais patefonais, Westa žongliravo vaizdais, gražus buvo reginys, tikrais, senais, gerais, laikais.
Akiwarai, Mėnuo Juodaragis, kelios žavingos festivalio Kunigunda Lunaria serijos, kino filmai, festivalio baras, parodos, koncertai, tik kad organizatoriai nepasigėdija kasmet patys sau išsirašyti aukščiausius apdovanojimus per Lietuvos Alternatyvios Muzikos Apdovanojimus (A-LT.org), nors rodėsi, kad buvo geriausi iš apdovanojimų... Legendiniai IVTKYGYG, grojantys siuvimo mašinomis ir po kiek laiko, amžiną atilsį, Baro ir jo kūrybos paminėjimas su knygos pristatymu, filmų peržiūromis ir koncertu INTRO. Begalės alternatyvų. Milijonai juodvarniais lakstančių, rokeriais žviegiančiais, eglėmis augančiais, kraujo puta plaukiančiais. Metų metai draugystė su gotiškąja kultūra ir galiausiai skyrybos su vaikinu, oi, ne – su mergina, ne, su vienaragiu, tiesą pasakysiu, nežinau kas tas mielas padaras. Vėlės kėlėsi ir vėl gulėsi per Gothic X-Mas, kažkas gėrė kraują, kažkas valgė akį. Metalurginiai koncertai ne tik su ferrum.lt griaudėjo griaustiniu ir žviegė nekaltomis mergelėmis.
Šiaurės šalių kino klubas tvirtai užėmė antradienius, net ir tie patys, vėliau godžiai apkramtyti, Adomo Obuoliai pirmą kartą sužibo INTRO – kokie jie nuostabūs tada pasirodė, beje, kitų dar nuostabesnių irgi prisimename, turbūt greit ir juos rodys Skalvija, šedevras “Svidd Neger”, kur juodukas vaikas ieškojo savo tėvo, o aplink jį visi iškrypę sukosi galvas, net trimitininkų orkestras į kadrą patekdavo, žodžiu, visa tai rasite Šiaurės Šalių fonde (arba čia > norden.lt), kai trečiadieniais įsikerojo jamaikietiška plantacija. Kito kino filmų peržiūros vyko su įvairiais studentais, VDA ir įvairių kolegijų, animacija džiaugėmės per tarptautinio Tindirindis festivalio minutes. Vaizdžiai vaisinga draugystė su Vilniaus dailės akademijos fotografijos ir medijos meno katedros dėstytojais ir studentais dažnai mus nukeldavo į kitus kraštus, sujudindavo sąmonės vaizdus. Beabejo, nepamirštami buvo vokiečių videomeno filmukai, ar pamenate tuos ritmingai grojančius garažo vartus? - gražu, draugystė su Giotės institutu buvo vaisingiausia galerijos erdvėje ir žinoma minimalisto šachar makar stebukladario Daniel Bell pristatyme.
Iya man! Plantacija užaugino fazendą, išlaisvino ne vieną vergę Izaurą, naktimis šokančią dancehall’ą ir su sexualiu akcentu tariančią draugams Les go 2 Jamaican Nites! Kiek tų pupyčių buvo priviliota tais ritmais, kiek jų nuogų šoko nuo karščio, kiek ištvirkimų nebuvo suskaičiuota, kiek mes neatsimename... Ką pamename, tai kolektyviniai pasigrojimai jembe ir kitais egzotiškais instrumentais, bendruomeniški dalinimaisi viskuo ką atsinešėme, gyvi pasivažinėjimai aplink barą dviračiais, riedučiais ir kitais mielais daikčiukais, beje, draugų trečiadieniais būdavo daugiausiai... ir ne tik dvikojų, šuniukai trumpam tapdavo visų draugais... Labai daug neatsimenu, tikrai. Istorija byloja, kad šiuose bashment'uose DJus sėkmingai pakeitė selektoriai, o pasaulį išvydo Zion Explorers, pabudo Soul Star Soundsystem, Shotta Sound komanda nedavė mikrofono niekam kitam, Bango Beat daužė ne vieną bačką, Direktorius su AFWI klikino minimal dub, Radja dažniau pjaudavo į kitą žemyną, Greenman pagaliau suselektino gražų setą, Ufanova įdubindavo populiaresnę natą, ABWOY suvaldė vasaros Jamaican Summer, RSPKTĄ!, buvo uzurpuotas kiemelis ir gatvė, rezervacija “ant akmenų” nebuvo vykdoma, tik gatvės važiuojamąją dalį rezervuodavom keliems gyviems pasirodymams ir šokiams, to sustabdyt nedrįsdavo net policajai, platesniuose subkultūros vandenyse ir debesyse mėgino atsidaryti dub.lt svetainė su nuostabiu logotipu, žodžiu, ir čia rinka pradėjo kedentis a net verda, tiesa, open-air reggae festivalis Regeneratorius rado savus Ignalinos rajone, JAH! Bet kultiniu pradėjęs tapti virimas, po INTRO užsidarymo, atrodo paniro į būdingą jamaikietišką miglą, ar ne jah? Tikėkimės atsiras dvasinis vadas pakelsiantis į revoliuciją!
Nuo pradžių klubas buvo steriliai baltas ir konceptualiai aiškus, įvairios projekcijos margino sienas, apšvietimo viražai klojo lubas, 60’s kėdės ir stalai (beje, originalios kopijos), ir sandėlio pramoninė erdvė bei milžiniški tentų ekranai žaidė architektūrinius sprendimus realybėje, tiems laikams vienas ilgiausių barų buvo apeinamas iš visų pusių, prekyba vyko aplinkui ratu, o tai yra naujovė mūsuose ir ligi šiol, toks neįprastas architektūrinis sprendimas domino ne vieno žvilgsnį, o įgyvendinti buvo sudėtinga dėl postsovietiškų lietuviškų biurokratinių institucijų leidimų ir parašų negavimo. Funkciškai erdvė buvo idealiai sukurta mobilumui palaikyti, galima buvo ją sumažinti iki baro erdvės ar padidinti iki klubo, sprendimas džiugino ne tik šeimininkus, bet ir atvykstančius patyrinėti architektus. Taip ir vykdavo: dieną – baras, vakare – klubas, kartais prisijungdavo ir galerijos erdvė. Ankstyvasis šiuolaikiškai šaltas interjeras buvo sukurtas Modesto Šipilos ir Render. Tik kiek vėliau klubas apsigyveno ir pradėjo keisti savo veidą, eiti labiau link lietuviškosios estetikos, sandėlio erdvės traukėsi, sienos fankiškai nusispalvino, atsirado pakylos, lentynos, skulptūros, minkšti baldai, klube – kelios scenos, savo graffiti užpaišė Koldun. Pereinamajame laikotarpyje erdvės buvo virtusios graffiti nuklotais gatvių motyvais, bet čia tik vienai vasarai. Paskutinis variantas buvo mixas visko, funk viešpatavo, sienos buvo išpaišytos, kilimai pakloti, jaukumas įsigyveno ir dabar kiekvienas galėjo džiaugtis ne tik minkštomis sofomis, bet ir grindimis. Gudrus architektūrinis sprendimas įdėti duris, kad iš lauko žmonės galėtų įvažiuoti dviračiu ar riedučiais, suteikė daugeliui laisvės pojūčio. Dideliems renginiams buvo okupuota ir didžioji galerija bei jaukus kiemelis, bei šokiams pasisavinta gatvės erdvė. Lauko kavinė traukė pailsėti kiekvieną vasarą. Innerstanding?
Techstylism užkūrė atskirą istoriją su Introtech serija, kurią vainikavo techno monstras Paco Osuna iš Cocoon Records. Dar ne vienas geras žodis šiam stipriam leiblui išsprūdo tarp eilučių. Nemažai techno garsų aidėjo mūsų sienose, kiek stipresni garsai irgi nepralenkė - Attack Intro, taip Rotten Sh*t armija su X-Ray įsakymais šaudė nematomus priešus, o draugus kvietė taškytis, digital hardcore buvo ir su vokiečiu Ashtar DXD, prancūzais... Neaplenkiant, 2004 balandžio mėn. MK9 aka Death Squad power electronics setas griovė sienas ir ardė mūsų smegenis ne tik garsu, bet ir vaizdu, o performansas buvo įtaigus lig pat šaknų.
Vėliau, gal 2005, prasidėjęs gyvos punk ir hardcore scenos (hardcore.lt) persikėlimas į mūsų erdvę perėmė visas miesto underground pozicijas. Neblėstančių dievaičių Dr.Green pasirodymai ir sausakimši grupės gimtadieniai, albumo pristatymas ir belekas kitas nepalikdavo vietos klube prašalaičiui, visi bilietai būdavo išpirkti iš anksto. Visa kolonada Pasidaryk Pats leiblo koncertų. Krilo “Punk Rocks” festivaliai. 2006 užsimezgė lietuviškas feminizmas su “Ladyfest”, išlindo grupė “Spichki”, pankiškieji chuliganai okupavo ir stalo futbolą. 2006 Dr. Green dešimtmetis suvienijo per 1000 lankytojų, albumo Culture Repair pristatymas 2007-ais pakartojo šturmą. Gausybė įvairiausių užsienio grupių grojo klube, keliaujantys ir turuojantys muzikantai, Sabot (CZ) skerdė savo dūžiais, cypė Against Me! (USA), kaukė Subway (FR), skandavo Los Fastidios (IT), riaumojo... etc. Garsiausia malda buvo 2007 metais už No Means No dievaičius, meldėmės, kad jie atvyktų ir pagerbtų INTRO, taip ir atsitiko – tai vienas geriausių koncertų.
Ne vienas Blood Klut Tekno džiugino, ypač paskutinis. Pas gerus žmones ir geri muzikantai atvažiuoja... Keletas Ragga in the Jungle sesijų, keletas Metro renginių su gėdingais organizatoriaus Astralo ketinimais apgauti savo renginio lankytojus ir nepasakyti tiesos. Tas žmogus ir lig šiol tą patį daro. Baisu. Todėl ir subyrėjo Metro-promo djų komanda. Tebūnie, tai jo reikalas. Sugrįžkime į tikrus vardus, kuriuos pakvietė Re:Formataz grupuotė ir leido džiaugtis drum and bass’eriu Digital iš Metalheadz ir kanadiečio ragga jungle guru – Rcola iš JungleX, sukrėtė renginio kokybė, svečių teigiamas spaudimas, Re:Formataz nuoširdūs garso tekstai ir lietuvio ragga jungle atstovo Babilan iš Green Carpet šokis.
Didžiausias kada vykęs projektas klube INTRO, tai 2006 metų Balticoco elektroninio meno festivalis vykęs net tris dienas ir sutraukęs nuostabią publiką pasidžiaugė garsiais vardais. Tokie elektronikos šulai, kaip Chis Clark (Warp records), Animals On Wheels (Ninja Tune) ir Battery Operated (Cocosolidciti), Janek Schaefer iš savo leiblo AudiOh! vėliau jis gavo Britanijos kompozitorių laurus, pamirštant, kad jo patefonas buvo įtrauktas į pasaulio Gineso rekordų knygą, ekspertas iš Olandijos Frans de Waard aka Freiband (Korm Plastics) subtiliai eksperimentavo garsu. Visus šiuos svečius vienija vienos multimedija leidyklos C0C0S0L1DC1T1 veikla, visi jie dirbo kartu, visi leido garso ir medijos meno kūrinius šiame visapusiškame leible. Festivalyje lietuvių buvo gausybė, nepamirštami išlieka Headandshoulders. Vakarėliai buvo labai linksmi, o kūrybinės dirbtuvės (workshops) informatyviai naudingi ir supažindinantys su plačia skale meno išraiškos priemonių bei aktualių temų. Tai buvo pats geriausias kada vykęs festivalis INTRO, palikęs begalę neišdildomų prisiminimų, naujų kontaktų ir pozityviausių nuotaikų. Muzikantai nenorėjo išvykti iš Vilniaus, vien dėl puikios publikos ir festivalio atmosferos. Didis renginys pavyko su kaupu. Plačiau: www.stereo.lt
Daug video instaliacijų ir vaizdo projekcijų formavo INTRO erdves ir kūrė nuotaikas. Vaizdo menininkai Render, Rut Rut, Korb, Garo, Nevacys ir daugelis kitų žaidė vizualiniais efektais. Video instaliacijos klube smarkiai įtakojo erdvę, kai sienos buvo minimalistiškai baltos, o didžiuliai ekranai netausojo šviesos srauto. Kiekviena projekcija užpildydavo erdvę ir suteikdavo naują nuotaiką aiškioms architektūrinėms formoms. Grafiniu INTRO įvaizdžiu ir dizainu rūpinosi daugelis geriausių Lietuvos dizainerių, tai tas pats nenuilstantysis Render, kiti: Marulis, Groozdas, Vytis Gruzdys, Krilas, Faya Selekta...
2007 metais įsikaraliavo Disco. Pasaulis šėlo kartu su INTRO lankytojais, mada diktavo kairę. GG Chinaski aprenginėjo visus disco laikotarpio drabužiais, dėjo funky perukus, klijavo juodus ūsus, o galiausiai visus nurenginėjo plikai. Tai bent rojus žemėje ir pagal disko muziką. Go Vegas DJs išstojo klube INTRO ir padarė tą patį, margaspalvė vaivorykštė virsdavo nudistų pliažu. Įdomi sąvybė - iš disco prašmatnumo pereidavo į hipišką nudizmą, tiesiog, visas laikotarpis ant delno!
Viena įdomiausių kada klube grojusių elektronikos grupių - PLUXUS iš Švedijos, drauge su stereo.lt leidome jiems pašėlti nevaržomai su lietuvaičiais ir įspūdingai pagyventi senų instrumentų skleidžiamų garsų ir vaizdų, multiplikacinių filmų motyvų orbitoje. Vizualistas Render linksmai šokdino savais funky virtualiais meškiukais. Nukrito labai tvirtas renginys praskaidrinęs Lietuvos padangę.
Hospitality Club bendruomenė įsigudrino, net visą klubą paversti Svetingumo stovykla, kur žmonės ir gyveno, ir linksminosi iškart, o kelių dienų maratonas neprailgo, anaiptol. O galiausiai, po oficialaus kultūros centro INTRO uždarymo apturėjome keletą nerealių vakarėlių ir neoficialių uždarymų su tais pačiais Hospitality people.
Ne vienas lietuviškas filmas įtraukė vaizdus iš INTRO, kaip, kad beveik kiekviename režisieriaus Wėlyvio iššūkyje galėjai pažinti ne tik erdves, bet ir nuotaikas. Ugniaus Gelgudos fotografijose blizga ištisi INTRO viražai. Vienas pirmųjų pasirodymų grupės Sheezanova, bei projekto Make It Real (MIR), kur vaizdo klipas buvo ne tik filmuojamas INTRO, bet ir pristatytas sausakimšoje salėje. Grupės Prostitutės vaizdo klipuose taip pat matyti INTRO. Tikimės, kad ne tik užfiksuoti kadrai, bet ir gili atmintis mums kaskart suvirpins širdis...
